Kuršių marios, Kuršmarės, seniau vadintos Prūsų jūra (prūs. Kursjanmari, vok. Kurisches Haff, rus. Kуршский залив) – vandens telkinys Baltijos jūros baseine, nuo jūros atskirtas Kuršių nerija. Sembos pusiasalis skiria nuo Aismarių. Pietinė ir didesnė marių dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Bendras marių plotas yra 1584 km², tačiau Lietuvai priklausanti marių dalis tesudaro 381,6 km². Marių ilgis (nuo Klaipėdos sąsiaurio žiočių uosto vartuose iki marių pietinio kranto) 93 kilometrai, didžiausias plotis 46 kilometrai, siauriausia vieta esanti Klaipėdos sąsiauryje yra 390 m pločio. Kranto linijos ilgis 324 km; iš jų Lietuvai priklausančio vakarinio (Kuršių nerijos) kranto 60,35 km, rytinio kranto 98,94 kilometro. Kuršių marios susidarė prieš 3000 metų prieš mūsų erą, kai vėjas ir Baltijos jūros bangos suplakė siaurą Kuršių neriją. Savo kilme Kuršių marios yra bahiros tipo. Vandens apykaitos režimas – estuarinio tipo lagūna. Mariose yra viena sala – Kiaulės Nugara. Kuršių marios nuo seno garsėja kaip žuvingiausias Europos vandens telkinys. Jose yra apie 50 žuvų rūšių: 12 rūšių jūrinių (strimelės, menkės, Baltijos kilkės, otai, plekšnės), 11 rūšių praeivių (gyvena ir jūroje, ir mariose, o neršti plaukia į upes) – unguriai, žiobriai, stintos, sykai, ir 27 rūšys gėlavandenių žuvų.XX a. dėl intensyvios žvejybos ir taršos Kuršių mariose žuvų rūšių sudėtis smarkiai keitėsi, žuvingumas mažėjo. Nuo 1955 metų nebepasitaiko eršketų. Lašišos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 1991–2000 m. pagilinus Klaipėdos kanalą į marias ir Nemuno upyną pradėjo atplaukti gerokai daugiau žuvų. Į marias vis daugiau patenka išvalyto vandens. Padaugėjo lašišų, karšių, žiobrių.Būdingiausios žuvų rūšys: kuoja, ešerys, raudė, plakis, karšis.