Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui. Marių plotas – 65,4 km², ilgis – 85 km (pagal Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis tvenkinio aukštutinė riba yra ties Vilkupio upelio įtekėjimu, Naravų kaime), bendras pakrančių ilgis – 220,3 km, su salų krantais – 234,6 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Altitudė 44 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,15 km. Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 150–300 m, gylis 4–5 m. Yra 17 salų: viena ties Prienais (2,54 ha), dvi ties Bagrėnu (1,85 ha ir 1,72 ha), dvi ties Birštonu (0,83 ha ir 0,56 ha), Dabintos sala(46 ha) ir greta jos 6 salelės (0,86 ha, 0,76 ha, 0,39 ha, 0,25 ha, 0,24 ha ir 0,07 ha), dvi Paukščių (4,71 ir 4,39 ha) ir 3 ties Kapitoniškėmis (0,39 ha, 0,22 ha ir 0,0,03 ha). Dabintos saloje yra įsteigtas Dabintos ornitologinis draustinis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Kalupis, Verknė, Gėlupis, Jieznelė, Juodėja, Sobuva, Viekšnia, Daugistupis, Astraga, Liutika, Perkasas, Lapainia, Liepeka, Apsuona, Strankščius, Strėva, Motera, Nedėja, Praviena, Jokūbinės, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Vilkupis, Drubengis, Revuona, Nuotaka, Gėliupis, Vilkutė, Ošvenčia, Vanga, Šventupė, Gėliupis, Šiltupis, Kuonė, Tumulšia, Redimistis, Lubupis, Revas, Kubuldynas, Žigla, Dubrius, Galupis, Žaisa.