Sartai

Rokiškio raj.

Sartai – ketvirtas pagal plotą Lietuvos ežeras, esantis šalies šiaurės rytuose, Aukštaitijoje, Rokiškio rajone ir Zarasų rajone (pietinė dalis). Ežeras netaisyklingo pavidalo, nusidriekęs iš šiaurės į pietus 14,8 km, didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – apie 500 metrų. Altitudė 100 m. Nuo pagrindinės ežero dalies į rytus atsišakoja 2 šakos, į vakarus – 3 (viena jų vadinama Audrakampiu). Ežeras rininės kilmės, sudarytas iš 6 susikertančių rinų, iš kurių giliausia – šiaurinė (gylis iki 21,9 m, yra 16–20 m gylio duburių). Vidutinis Sartų gylis svyruoja tarp 4–6 m. Sartai – ilgiausią (79 km, su salomis 82,5 km) kranto liniją Lietuvoje turintis ežeras. Kranto linija labai vingiuota, krantai žemi, smėlėti, vietomis pelkėti (Ažubalių, Žvirbliškės, Dumblynės, Paaudrio, Mėlynio pelkės), o šiaurėje aukšti, siekiantys iki 30 m. Sartų ežero dugną dengia dumblas, tik pakraščiuose, seklumose ir prie intakų žiočių yra smėlio. Viduryje ežerą supa miškai (Pasarčių, Šilelio, Jaskoniškių, Kavolių šilelio, Dusetų miškai), šiaurėje ir pietuose – laukai, pievos. Šiauriniame gale pastatytas Sartų ežero apžvalgos bokštas. Ežere yra 8 salos, iš kurių didžiausia 6,17 ha ploto vadinama „Didžiąja“ (arba Sartų) sala. Antra pagal dydį yra „Dumblynės“ sala (4,9 ha) – joje žmonės gyvena nuo seno. „Dumblynės“ sala įvardijama kaip kelių laikotarpių archeologijos paminklas, kadangi čia rastos neolito pabaigos – žalvario amžiaus pradžios ir I-ojo tūkstantmečio pirmosios pusės gyvenvietės. Vietinių gyventojų saloje rastas lobis datuojamas X–XII amžiais. Visų salų bendras plotas – 13,23 ha. Ežere gyvena lynai, salačiai, unguriai, paprastieji kirtikliai, starkiai, ešeriai, paprastosios aukšlės, meknės, plakiai, europinės lydekos, paprastosios kuojos, paprastieji karšiai, paprastieji šamai, europiniai šapalai, paprastosios raudės, pūgžliai, paprastosios kartuolės, paprastieji karosai ir kitos gėlavandenės žuvys. 2012 m. balandžio mėn. 30 d. į Sartų ežerą išleista 200 000 vienetų iš Simno žuvininkystės poskyrio atgabentų paaugintų ežerinių arba platelių sykų jauniklių. Šalies literatūroje minima, kad 1937 m. ties Kalbutiškėmis buvo sugautas 110 kg paprastasis šamas. Taip pat paminėtina, kad šiame ežere 1951 m. žiemą Kriaunų žvejai pagavo 38 kg paprastąjį šamą, 1956 m. Dusetų žvejai traukiamu tinklu sužvejojo 45 kg sveriančią europinę lydeką, o 1981 m. žvejys mėgėjas pagavo 51 kg paprastąjį šamą, kuris buvo prarijęs dvi antis.Ežere yra aptikta ir Lietuvos vandens telkiniuose gyvenančių svetimvandenių žuvų – peledžių, sidabrinių karosų bei paprastųjų karpių.

Gyvenančios žuvys

Lydeka
Sterkas
Ešerys
Šamas
Karpis
Lynas
Karšis
Sidabrinis karosas
Kuoja
Ungurys
Meknė
Vėgelė
Salatis
Šapalas

Įžuvinimai

2023-05-09 08:00

65000 vienetų Paauginti jaunikliai lydekos

2021-01-01 00:00

70000 vienetų paauginti jaunikliai sterkai 65000 vienetų paauginti jaunikliai lydekos

2020-01-01 00:00

500000 vienetų paauginti jaunikliai vėgėlės 65000 vienetų paauginti jaunikliai lydekos

2019-01-01 00:00

180000 vienetų paauginti jaunikliai vėgėlės

2018-01-01 00:00

8000 vienetų paauginti jaunikliai unguriai 100000 vienetų paauginti jaunikliai sterkai 100000 vienetų paauginti jaunikliai lydekos 4000 vienetų šiųmetukai šamai 6000 vienetų trivasariai lynai